Kunigo Algirdo Toliato asmeninis tinklaraštis

Jn 14, 1-12

¹ „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą – tikėkite ir mane!

² Mano Tėvo namuose daug buveinių.

Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs:

‘Einu jums vietos paruošti!’?

³ Kai nuėjęs paruošiu,

vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu,

kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.

⁴ Kur aš einu, jūs žinote kelią“.

⁵ Tomas jam sako: „Viešpatie, mes nežinome, kur tu eini, tai kaipgi žinosime kelią?“ ⁶ Jėzus jam sako:

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.

Niekas nenueina pas Tėvą

kitaip, kaip tik per mane.

⁷ Jeigu pažinote mane,

tai pažinsite ir mano Tėvą.

Jau dabar jį pažįstate ir esate matę“.

⁸ Pilypas jam sako: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir bus mums gana“. ⁹ Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!

Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!

Tad kaip tu gali sakyti:

‘Parodyk mums Tėvą’?

¹⁰ Nejau tu netiki,

kad aš esu Tėve ir Tėvas yra manyje?!

Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu.

Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus.

¹¹ Tikėkite manimi,

kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje.

Tikėkite bent dėl pačių darbų!

¹² Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau,

ir dar už juos didesnius,

nes aš keliauju pas Tėvą.

Audio pamokslas Nr1: 2017 05 13 V Velyku Sekmadienis

Audio pamokslas Nr2: 2017 05 13 V Velyku Sekmadienis (2)

Jn 10, 1-10

¹ „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. ² O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. ³ Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. ⁴ Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. ⁵ Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.

⁶ Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. ⁷ O Jėzus kalbėjo toliau:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

aš – avių vartai.

⁸ Visi, kurie pirma manęs atėjo,

buvo vagys, plėšikai,

todėl neklausė jų avys.

⁹ Aš esu vartai.

Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.

Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras.

¹⁰ Vagis ateina

vien tik vogti, žudyti, naikinti.

Aš atėjau,

kad žmonės turėtų gyvenimą, –

kad apsčiai jo turėtų.

Audio pamokslas Nr1: 2017 05 07 IV Velyku Sekmadienis

Audio pamokslas Nr2: 2017 05 07 IV Velyku Sekmadienis (2)

Lk 24, 13-35

¹³ Ir štai tą pačią dieną du [mokiniai] keliavo į kaimą už šešiasdešimties stadijų nuo Jeruzalės, vadinamą Emausu. ¹⁴ Jie kalbėjosi apie visus tuos įvykius. ¹⁵ Jiems taip besikalbant ir besiginčijant, prisiartino pats Jėzus ir ėjo kartu. ¹⁶ Jų akys buvo lyg migla aptrauktos, ir jie nepažino jo. ¹⁷ O Jėzus paklausė: „Apie ką kalbate eidami keliu?“ Tie nuliūdę sustojo.

¹⁸ Vienas iš jų, vardu Kleopas, atsakė jam: „Nejaugi tu būsi vienintelis ateivis Jeruzalėje, nežinantis, kas joje šiomis dienomis atsitiko!“ ¹⁹ Jėzus paklausė: „O kas gi?“ Jie tarė jam: „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. ²⁰ Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. ²¹ O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. ²² Be to, kai kurios mūsiškės moterys mums uždavė naujų rūpesčių. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ²³ ir nerado jo kūno. Jos sugrįžo ir papasakojo regėjusios pasirodžiusius angelus, kurie sakę Jėzų esant gyvą. ²⁴ Kai kurie iš mūsiškių buvo nuėję pas kapą ir rado viską, kaip moterys sakė, bet jo paties nematė“.

²⁵ Jėzus jiems tarė: „O jūs, neišmanėliai! Kokios nerangios jūsų širdys tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! ²⁶ Argi Mesijas neturėjo viso to iškentėti ir žengti į savo garbę?!“ ²⁷ Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie jį pasakyta.

²⁸ Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau. ²⁹ Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti…“ Tuomet jis užsuko pas juos. ³⁰ Vakarieniaudamas su jais prie stalo, paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė jiems. ³¹ Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. ³² O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“

³³ Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, ³⁴ kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“. ³⁵ O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.

Audio pamokslas Nr1: 2017 04 30 III Velyku Sekmadienis

Audio pamokslas Nr2: 2017 04 30 III Velyku Sekmadienis (2)

Jn 20, 19-31

¹⁹ Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“

²⁰ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. ²¹ O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums!

Kaip mane siuntė Tėvas,

taip ir aš jus siunčiu“.

²² Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė:

„Imkite Šventąją Dvasią.

²³ Kam atleisite nuodėmes,

tiems jos bus atleistos,

o kam sulaikysite, – sulaikytos“.

²⁴ Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. ²⁵ Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.

²⁶ Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ ²⁷ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. ²⁸ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! ²⁹ Jėzus jam ir sako:

„Tu įtikėjai, nes pamatei.

Palaiminti, kurie tiki nematę!“

³⁰ Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. ³¹ O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą.

Audio pamokslas Nr1: 2017 04 23 Atvelykis

Audio pamokslas Nr2: 2017 04 23 Atvelykis (2)

Jn 20, 1-9

¹ Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. ² Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome,kur jį padėjo“. ³ Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. ⁴ Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. ⁵ Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. ⁶ Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ⁷ ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. ⁸ Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. ⁹ Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių.

Audio pamokslas Nr1: 2017 04 16 Velykos

Audio pamokslas Nr2: 2017 04 16 Velykos (2)

Mt 21, 1-11

¹ Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, ² tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilą su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. ³ O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis“. ⁴ Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai:

⁵ Pasakykite Siono dukrai:

štai atkeliauja tavo karalius.

Jis romus, jis joja ant asilės,

lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.

⁶ Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta.

⁷ Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. ⁸ Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. ⁹ Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė:

„Osana Dovydo Sūnui!

Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!

Osana aukštybėse!“

¹⁰ Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ ¹¹ O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto“.

Audio pamokslas Nr1: 2017 04 09 Verbu Sekmadienis

Audio pamokslas Nr2: 2017 04 09 Verbu Sekmadienis (2)

Jn 11, 1-45

¹ Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta. ² Marija buvo toji pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė plaukais jo kojas. Jos brolis Lozorius dabar sirgo. ³ Seserys nusiuntė jam žinią: „Viešpatie! Tas, kurį tu myli, serga!“ ⁴ Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei, – kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus“.

⁵ Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių. ⁶ Vis dėlto, išgirdęs, kad tasai serga, jis dar dvi dienas užtruko ten, kur viešėjo, ⁷ ir tik tada pasakė mokiniams: „Eikime vėl į Judėją!“ ⁸ Mokiniai jam atsakė: „Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmušti tave akmenimis, o tu vėl ten eini?“ ⁹ Jėzus tarė:

„Argi ne dvylika valandų turi diena?!

Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa,

nes mato šio pasaulio šviesą.

¹⁰ O kas vaikščioja naktį, suklumpa,

nes jam trūksta šviesos“.

¹¹ Tai pasakęs, pridūrė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet aš eisiu jo pažadinti“. ¹² Mokiniai atsiliepė: „Viešpatie, jeigu užmigo, pasveiks“. ¹³ Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad jis kalbėjęs apie poilsio miegą. ¹⁴ Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė. ¹⁵ Bet aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad jūs įtikėtumėte. Tad eikime pas jį“.¹⁶ Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: „Eikime ir mes numirti su juo!“

¹⁷ Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kapo rūsyje. ¹⁸ O Betanija buvo arti Jeruzalės – maždaug penkiolikos stadijų atstu. ¹⁹ Daug žydų buvo atėję pas Mariją ir Mortą paguosti jų dėl brolio mirties. ²⁰ Morta, išgirdusi, kad ateinąs Jėzus, išėjo jo pasitikti. Marija liko namie. ²¹ Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. ²² Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos“. ²³ Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“ ²⁴ Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis“. ²⁵ Jėzus jai tarė:

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.

Kas tiki mane, –

nors ir numirtų, bus gyvas.

²⁶ Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane,

neragaus mirties per amžius.

Ar tai tiki?“

²⁷ Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“.

²⁸ Tai pasakiusi, ji nuėjo ir pasišaukė savo seserį Mariją, slapčiomis jai pranešdama: „Mokytojas atėjo ir šaukia tave“. ²⁹ Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas jį. ³⁰ O Jėzus dar nebuvo įžengęs į kaimą, bet tebebuvo toje vietoje, kur jį pasitiko Morta. ³¹ Kai žydai, buvę su Marija namuose ir ją guodę, pamatė ją skubiai keliantis ir išeinant, jie nusekė paskui, manydami, kad ji einanti pas kapą išsiverkti. ³² O Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir jį pamačiusi, puolė jam po kojų, sakydama: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs“. ³³ Pamatęs ją verkiančią ir kartu atėjusius žydus verkiančius, Jėzus labai susigraudino ir susijaudinęs ³⁴ paklausė: „Kur jį

palaidojote?“ Jie atsakė: „Viešpatie, eik ir pažiūrėk“. ³⁵ Jėzus pravirko. ³⁶ Tada žydai ėmė kalbėti: „Štai kaip jis jį mylėjo!“ ³⁷ O kiti sakė: „Argi tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?“

³⁸ Ir vėl susigraudinęs Jėzus atėjo pas kapą. Tai buvo ola, užrista akmeniu. ³⁹ Jėzus tarė: „Nuriskite akmenį!“ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: „Viešpatie, jau dvokia. Jau keturios dienos, kaip jis miręs“. ⁴⁰ Jėzus jai tarė: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“ ⁴¹ Jie nurito akmenį. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo:

„Tėve, dėkoju tau,

kad mane išklausei.

⁴² Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai.

Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų,

kad jie įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“.

⁴³ Tai pasakęs, jis galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“ ⁴⁴ Ir numirėlis išėjo iš kapo. Jo rankos ir kojos dar buvo suvystytos aprišalais, o veidas apvyniotas drobule. Jėzus jiems įsakė: „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti“.

Nusprendžiama Jėzų nužudyti

⁴⁵ Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo jį.

Audio pamokslas Nr1: 2017 04 02 V Gavenios Sekmadienis

Audio pamokslas Nr2: 2017 04 02 V Gavenios Sekmadienis (2)

Jn 9, 1-41

¹ Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. ² Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ ³ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.

⁴ Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė,

kolei diena.

Ateina naktis,

kada niekas negali darbuotis.

⁵ Kol esu pasaulyje,

esu pasaulio šviesa!“

⁶ Tai taręs, jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ⁷ ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus „Siloamas“ reiškia: „Siųstasis“.) Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis. ⁸ Kaimynai ir kiti žmonės, kurie matydavo jį elgetaujantį, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ ⁹ Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Visai ne, tik į jį panašus“. O jis atsakė: „Taip, tai aš“. ¹⁰ Tada jie klausė jį: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“ ¹¹ Jis išpasakojo: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamą nusiprausti’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“. ¹² Jie vėl klausė: „Kur jisai?“ Šis atsakė: „Nežinau“.

¹³ Tuomet jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus. ¹⁴ O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo šabas. ¹⁵ Fariziejai ėmė jį iš naujo kamantinėti, kaip jis praregėjęs. Jis paaiškino: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“. ¹⁶ Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko šabo“. O kiti sakė priešingai: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Ir jų nuomonės nesutarė. ¹⁷ Tuomet jie ir vėl klausia buvusį neregį: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.

¹⁸ Žydai nenorėjo tikėti, kad jis tikrai buvęs aklas ir praregėjęs. Jie liepė pašaukti praregėjusiojo gimdytojus ¹⁹ ir ėmė juos tardyti: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“ ²⁰ Jo tėvai atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas. ²¹ O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegu kalba už save“. ²² Tėvai šitaip pasakė, bijodami žydų. Mat žydai buvo nutarę, jog kas tik išpažintų Jėzų esant Mesiją, turėtų būti išmestas iš sinagogos. ²³ Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.

²⁴ Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis“. ²⁵ Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“. ²⁶ Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ ²⁷ Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“ ²⁸ Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai. ²⁹ Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome“. ³⁰ Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! ³¹ Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Jis išklauso tik savo garbintojus, kurie vykdo jo valią. ³² Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! ³³ Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti“. ³⁴ Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. ³⁵ Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ ³⁶ Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ ³⁷ Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba“. ³⁸ Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir parpuolęs pagarbino jį. ³⁹ O Jėzus prabilo:

„Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, –

kad neregiai praregėtų,

o regintieji apaktų“.

⁴⁰ Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“ ⁴¹ Jėzus atsakė:

„Jei būtumėte akli,

neturėtumėte nuodėmės,

bet štai jūs sakote: ‘Mes neakli!’ –

Taigi jūs kalti“.

Audio pamokslas Nr1: 2017 03 26 IV Gavenios Sekmadienis Laetare

Audio pamokslas Nr2: 2017 03 26 IV Gavenios Sekmadienis Laetare (2)

Jn 4,5-41

⁵ Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. ⁶ Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.

⁷ Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. ⁸  (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) ⁹ Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) ¹⁰ Jėzus jai tarė:

„Jei tu pažintum Dievo dovaną

ir kas yra tas, kuris tave prašo:

‘Duok man gerti’,

rasi pati būtum jį prašiusi,

ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“

¹¹ Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? ¹² Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ ¹³ Jėzus atsakė:

„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį,

ir vėl trokš.

¹⁴ O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,

tas nebetrokš per amžius,

ir vanduo, kurį jam duosiu,

taps jame versme vandens,

trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

¹⁵ Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai“. ¹⁶ Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“. ¹⁷ Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, ¹⁸ nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis anaiptol ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“. ¹⁹ Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. ²⁰ Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti“. ²¹ Jėzus atsakė:

„Moterie, tikėk manimi,

jog ateis valanda,

kada garbinsite Tėvą

ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

²² Jūs garbinate, ko nepažįstate,

o mes garbiname, ką pažįstame,

nes išganymas ateina iš žydų.

²³ Bet ateis valanda, – jau dabar ji yra, –

kai tikrieji garbintojai

šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.

Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.

²⁴ Dievas yra dvasia,

ir jo garbintojai

turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.

²⁵ Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Dievo Pateptasis – Kristus) . Atėjęs jis mums viską paskelbs“. ²⁶ Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“

²⁷ Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“ ²⁸ O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: ²⁹ „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ ³⁰ Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį. ³¹ Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“ ³² O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“. ³³ Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“ ³⁴ Bet Jėzus tarė:

„Mano maistas –

vykdyti valią to, kuris mane siuntė,

ir baigti jo darbą.

³⁵ Argi jūs nesakote:

‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’?

Štai sakau jums:

pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus –

jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

³⁶ Jau pjovėjas uždarbį gauna

ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui,

kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.

³⁷ Teisingai priežodis sako:

‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.

³⁸ Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus,

į kurį jūs neįdėjote darbo.

Kiti pasidarbavo,

o jūs įstojote į jų darbą“.

³⁹ Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“. ⁴⁰ Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas. ⁴¹ Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. ⁴² O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.

Audio pamokslas: 2017 03 19 III Gavenios Sekmadienis

Mt 17, 1-9

¹ Po šešių dienų Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. ² Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. ³ Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo. ⁴ Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“. ⁵ Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ ⁶ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę. ⁷ Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ ⁸ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.

⁹ Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.

Audio pamokslas Nr1: 2017 03 12 II Gavenios Sekmadienis

Audio pamokslas Nr2: 2017 03 12 II Gavenios Sekmadienis (2)