Mt 4, 1-11
1 Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. 2 Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas. 3 Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“. 4 Bet Jėzus atsakė: „Parašyta:
Žmogus gyvas ne viena duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
kuris išeina iš Dievo lūpų“.
5 Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens 6 ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta:
Jis lieps savo angelams globoti tave,
ir jie nešios tave ant rankų,
kad neužsigautum kojos į akmenį“.
7 Jėzus jam tarė: „Taip pat parašyta:
Negundyk Viešpaties, savo Dievo“.
8 Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didybę, 9 sako: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane“. 10 Tada Jėzus taria: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta:
Viešpatį, savo Dievą, tegarbink
ir jam vienam tetarnauk!“
11 Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.
Audio pamokslas: 2017 03 05 I Gavenios Sekmadienis